išpaikinti — 1 išpaikinti tr. 1. J, Vlkv, Sg išlepinti: Su tokiu išpaikintu vaiku gyva bėda – jam viskas negerai! Slv. Mus čia išpaikino: viskuo aprūpina rš. 2. J sugadinti, išdykinti, išvesti iš kelio: Tu jį labai išpaikinai: dabar jis nė vieno neklauso Vrb … Dictionary of the Lithuanian Language
paikinti — 1 paikinti ( yti), ina, ino tr. 1. K lepinti: Gimdytojai kaip įmanydami stengėsi kūdikį paikinti P.Cvir. I mumis paikina visus Kin. Nepaikyk ma[n] vaiko! KzR. Karalius nemėgsta paikinti savo valdinių J.Jabl. Didelėj valioj augintas, iš jaunų… … Dictionary of the Lithuanian Language
papaikinti — 1 papaikinti tr. 1. palepinti: Reik mažytę trupučiuką papaikinti Alk. | refl. Gl: Palagninkė (gimdyvė) pasipaikino keturias nedėles J. Miela nors kurį laiką pasipaikinti sveiku maistu rš. 2. KI227 sukvailinti, apgauti: Gražybė tave prigavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
supaikyti — žr. 1 supaikinti 1: Neleido viską pasakyti i supaikė žmogų Štk. paikyti; išpaikyti; supaikyti … Dictionary of the Lithuanian Language